Popieþius Benediktas XVI

Apaðtaliðkasis laiðkas „motu proprio datae“
SUMMORUM PONTIFICUM

Popieþiai iki pat ðiø laikø visada rûpinosi, kad Kristaus Baþnyèia dieviðkajai Didybei visada teiktø deramà kultà „dël Jo vardo ðlovës ir garbës“ bei „dël visos Jo ðventosios Baþnyèios naudos“.

Nuo neatmenamø laikø laikytasi ir ateityje turëtø bûti laikomasi principo, „pagal kurá kiekviena dalinë Baþnyèia turi bûti santarvëje su visuotine Baþnyèia ne tik tikëjimo mokymu bei sakramentiniais þenklais, bet ir ið apaðtaliðkos ir nepertraukiamos tradicijos perimtais paproèiais, kuriø bûtina laikytis ne vien klaidoms iðvengti, bet ir sveikam tikëjimui perteikti, nes Baþnyèios maldos ástatymas (lex orandi) atitinka jos tikëjimo ástatymà (lex credendi)“ (1).

Tarp deramai tuo besirûpinusiø popieþiø iðsiskiria ðventasis Grigalius Didysis; ðis popieþius jaunoms Europos tautoms rûpinosi perteikti tiek katalikø tikëjimà, tiek romieèiø ankstesniais amþiais sukauptus kulto bei kultûros lobius. Jis paliepë apibrëþti ir iðsergëti Romoje ðvæstos ðventosios liturgijos – tiek Miðiø aukos, tiek officium divinum – formà. Jis kuo labiausiai palaikë vienuolius ir vienuoles, kurie tarnavo vadovaudamiesi Benedikto regula ir visur kartu skelbë Evangelijà, savo gyvenimu liudydami iðganingà Regulos iðtarà, kad „niekam neteiktina pirmenybë Dievo darbo atþvilgiu“ (cap. 43). Taip ðventoji liturgija, ðvenèiama pagal romiðkàjá paprotá, padarë vaisingà ne tik daugelio tautø tikëjimà ir pamaldumà, bet ir jø kultûrà. Akivaizdu, kad ávairiø pavidalø lotyniðkoji Baþnyèios liturgija visais krikðèioniðkosios epochos amþiais teikë paskatø daugybës ðventøjø dvasiniam gyvenimui, stiprino daugybës tautø religinæ dorybæ bei jø pamaldumà darë vaisingà.

Tam, kad ðventoji liturgija veiksmingiau atliktø ðià uþduotá, amþiø tëkmëje ypatingà dëmesá skyrë daug kitø popieþiø, tarp kuriø iðkyla ðventasis Pijus V; paragintas Tridento Susirinkimo, jis su dideliu pastoraciniu uolumu atnaujino Baþnyèios kultà, rûpinosi pataisytø ir „Baþnyèios tëvø normø laikantis atnaujintø“ liturginiø knygø leidimu bei perdavë jas lotyniðkajai Baþnyèiai jomis naudotis.

Tarp Romos rito liturginiø knygø aiðkiai iðsiskiria Romos miðiolas, rutuliojæsis Romos mieste ir vëlesniais amþiais laipsniðkai ágijæs formas, labai panaðias á gyvuojanèias naujesnëse kartose.

„Bûtent to paties tikslo popieþiai siekë vëlesniais amþiais, prie naujø laikø taikydami ar pagal tai nustatydami ritus bei liturgines knygas ir galiausiai mûsø amþiaus pradþioje ëmæsi platesnio atnaujinimo“ (2). Taip elgësi mûsø pirmtakai Klemensas VIII, Urbonas VIII, ðventasis Pijus X (3), Benediktas XV, Pijus XII ir palaimintasis Jonas XXIII.

Naujesniaisiais laikais Vatikano II Susirinkimas iðreiðkë troðkimà vël atnaujinti prideramà dëmesingumà bei pagarbà kultui bei pritaikyti já prie mûsø laikø poreikiø. Tokio troðkimo akinamas, mûsø pirmtakas popieþius Paulius VI 1970 m. patvirtino lotyniðkajai Baþnyèiai skirtas reformuotas ir ið dalies atnaujintas liturgines knygas; visame pasaulyje jos buvo iðverstos á daugelio tautø kalbas ir noriai priimtos vyskupø bei tikinèiøjø. Jonas Paulius II perþiûrëjo Romos miðiolo treèià editio typica. Taip popieþiai prisidëjo, kad „ðis tam tikras liturginis pastatas“ ið naujo suspindëtø savo „kilnumu ir darnumu“ (4).

Kai kuriose vietovëse nemaþai tikinèiøjø tokia meile ir taip jausmingai buvo ir tebëra prisiriðæ prie jø kultûrà bei dvasià giliai persmelkusiø ankstesniø liturginiø formø, kad popieþius Jonas Paulius II, skatinamas tokiø tikinèiøjø pastoracijos sumetimø, Dievo kulto kongregacijos parengtu ypatingu indultu Quattuor abhinc annos 1984 m. leido naudotis 1962 m. Jono XXIII iðleistu Romos miðiolu; 1988 m. Jonas Paulius II savo apaðtaliðkuoju laiðku „motu proprio“ Ecclesia Dei vël paragino vyskupus plaèiai ir dosniai teikti tokià galimybæ to praðantiems tikintiesiems.

Atsiliepdami á karðtus tokiø tikinèiøjø praðymus, jau ilgai svarstytus mûsø pirmtako Jono Pauliaus II, taip pat iðklausytus mûsø tëvø kardinolø 2006 m. kovo 23 d. surengtoje konsistorijoje, viskà giliai apmàstæ, kreipæsi á Šventàjà Dvasià ir tvirtai pasitikëdami Dievo pagalba, ðiuo apaðtaliðkuoju laiðku NUTARIAME:

1 str. Pauliaus VI paskelbtas Romos miðiolas yra lotyniðkøjø apeigø Katalikø Baþnyèios lex orandi áprastinë iðraiðka. Tuo tarpu Šv. Pijaus paskelbtas ir pal. Jono XXIII ið naujo iðleistas Miðiolas yra Baþnyèios to paties lex orandi ypatingoji iðraiðka ir deramai gerbtinas dël savo garbingo bei seno naudojimo. Šios dvi Baþnyèios lex orandi iðraiðkos jokiu bûdu neskatina Baþnyèios lex credendi skilimo, nes tai tëra du Romos rito naudojimo bûdai.

Todël leidþiama Miðiø aukà ðvæsti pagal Jono XXIII 1962 m. paskelbto ir niekada neatðaukto Romos miðiolo editio typica kaip Baþnyèios liturgijos ypatingàjà formà. Ankstesniuose dokumentuose Quattour abhinc annos ir Ecclesia Dei nustatytos ðio Miðiolo naudojimo sàlygos pakeièiamos taip:

2 str. Miðiose, ðvenèiamose nedalyvaujant tautai, bet kuris katalikø kunigas – ne vienuolis ar vienuolis – gali naudotis arba palaimintojo popieþiaus Jono XXIII 1962 m. paskelbtu Romos miðiolu, arba popieþiaus Pauliaus VI 1970 m. paskelbtu Romos miðiolu bet kurià dienà, iðskyrus ðventàjá Tridiená. Norinèiam ðvæsti pagal vienà ar kità Miðiolà kunigui nereikia jokio leidimo – nei Apaðtalø Sosto, nei savo ordinaro.

3 str. Jei paðvæstojo gyvenimo institutø bei apaðtaliðkojo gyvenimo draugijø, tiek popieþiðkosios, tiek diecezinës teisës, bendruomenës pageidauja savo konventines, arba „bendruomenës“, Miðias ðvæsti savo oratorijoje pagal Romos miðiolo 1962 m. editio typica, joms tai leidþiama. Jei pavienë bendruomenë ar visas institutas arba draugija nori, kad toks ðventimas bûtø daþnas, áprastinis ar nuolatinis, ðis klausimas spræstinas aukðtesniø vyresniøjø laikantis teisës normø, daliniø ástatymø bei ástatø.

4 str. Á ðventøjø Miðiø ðventimà, apie kurá kalbama 2 str., laikantis teisës nuostatø, gali bûti áleidþiami patys to praðantys tikintieji.

5 str. § 1. Parapijose, kuriose nuolatos yra prie ankstesnës liturginës tradicijos prisiriðusiø tikinèiøjø grupë, klebonas turi noriai priimti jø praðymus ðventàsias Miðias ðvæsti pagal 1962 m. iðleisto Romos miðiolo rità. Pats jis turëtø rûpintis tokiø tikinèiøjø gerovæ darniai suderinti su áprastine, pagal kan. 392, vyskupo vadovaujama parapine pastoracija, vengdamas nesantarvës bei skatindamas visos Baþnyèios vienybæ.

§ 2. Švæsti pagal pal. Jono XXIII Miðiolà galima eilinëmis savaitës dienomis; sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis galimas tiktai vienas toks ðventimas.

§ 3. Klebonas turëtø to praðantiems tikintiesiems ar kunigams leisti ðvæsti ðia ypatingàja forma ir ypatingomis progomis, kaip antai, sutuoktuvës, laidotuvës, ar proginiai ðventimai, pavyzdþiui, piligriminës kelionës.

§ 4. Kunigai, besinaudojantys pal. Jono XXIII Miðiolu, turi bûti tinkami ir neturëti teisiniø kliûèiø.

§ 5. Baþnyèiose, kurios nëra nei parapinës, nei konventinës, minëtàjá leidimà duoda baþnyèios rektorius.

6 str. Miðiose, ðvenèiamose pagal pal. Jono XXIII Miðiolà dalyvaujant tautai, skaitinius galima skaityti vietine kalba, naudojantis Apaðtalø Sosto pripaþintais leidimais.

7 str. Jei kokia nors tikinèiø pasaulieèiø grupë, apie kurià kalbama 5 str. § 1, negavo klebono leidimo, ji apie tai turi praneðti vyskupijos vyskupui. Vyskupas primygtinai raginamas jø pageidavimà iðklausyti. Jei jis tokiu ðventimu pasirûpinti negali, ðiuo reikalu reikia kreiptis á Popieþiðkàjà Ecclesia Dei komisijà.

8 str. Vyskupas, norintis pasirûpinti tokiais tikinèiø pasaulieèiø praðymais, bet ávairiø prieþasèiø trukdomas tai padaryti, reikalà gali patikëti Popieþiðkajai Ecclesia Dei komisijai, kuri jam patars ir padës.

9 str. § 1. Klebonas, viskà gerai apsvarstæs, gali leisti naudotis senesnëmis apeigomis teikiant Krikðto, Santuokos, Atgailos ir Ligoniø patepimo sakramentus, jei taip elgtis skatina sielø gerovë.

§ 2. Vyskupams suteikiama galia ðvæsti Sutvirtinimo sakramentà naudojantis senuoju Romos pontifikalu, jei taip elgtis skatina sielø gerovë.

§ 3. In sacris constitutis áðventintiems dvasininkams taip pat leidþiama naudotis pal. Jono XXIII 1962 m. paskelbtu Romos brevijoriumi.

10 str. Vietos ordinarui, jei, jo akimis, tai atrodo naudinga, leidþiama, laikantis 518 kanono, ásteigti personalinæ parapijà ðventimui pagal senesniàjà Romos rito formà arba, laikantis teisës normø, paskirti rektoriø arba kapelionà.

11 str. 1988 m. Jono Pauliaus II ásteigta Popieþiðkoji Ecclesia Dei komisija (5) toliau vykdo savo uþduotá.

Šios komisijos forma, pareigos ir veikimo normos yra tokios, kokiø pageidauja popieþius.

12 str. Ta pat komisija, be jau turimø galiø, taip pat vykdys Šventojo Sosto valdþià, priþiûrëdama, kaip ðiø nurodymø laikomasi ir kaip jie taikomi.

Visa, kas ðiuo apaðtaliðkuoju laiðku „motu proprio“ nustatyta, galioja bei yra teisëta ir to privalu laikytis nuo ðiø metø rugsëjo 14 d., Šventojo Kryþiaus Iðaukðtinimo ðventës, nepaisant nieko, kas tam prieðtarautø.

Duota Romoje, prie Šventojo Petro, Vieðpaties 2007-øjø ir mano pontifikato treèiøjø metø liepos 7 dienà

BENEDICTUS PP. XVI

________________________________________________________

(1) Institutio generalis Missalis Romani, Editio tertia, 2002, 397.
(2) Jonas Paulius II. Apaðtaliðkasis laiðkas Vicesimus quintus annus (1988 12 04), 3: AAS 81 (1989), 899.
(3) Ten pat.
(4) Šv. Pijus X. Apaðtaliðkasis laiðkas „motu proprio datae“ Abhinc duos annos (1913 10 23): AAS 5 (1913), 449–450; plg. Jonas Paulius II. Apaðtaliðkasis laiðkas Vicesimus quintus annus (1988 12 04), 3: AAS 81 (1989), 899.
(5) Plg. Jonas Paulius II. Apaðtaliðkasis laiðkas „motu proprio datae“ Ecclesia Dei (1988 07 02), 6: AAS 80 (1988), 1498.
__________________________________________________________

Lietuviðkas vertimas „Baþnyèios þiniø“